Maistas: tai ką gi valgau?

Puiki citata iš Lieknųjų gurmanų: “Prisiminkime, kad skonis – tai takelis per pievą. O takelis per pievą yra tik tol, kol juo vaikštome. Nustosime vaikščioti – užžels, pradėsime eiti kitoje vietoje – išminsime naują takelį. Ir tada skanu jau bus visai kiti dalykai.”

Užteks apie tai, ko nevalgau, nes tai jau nebeverta nei mano nei kieno nors kito dėmesio.

Dabar apie tai, ką valgau.

Pirmoje vietoje yra pasukos. Jų stiklinę visada išgeriu ryte ir dar vieną dienos eigoje. Vienos arba su kviečių ar kokiom kitom sėlenimis. Žinoma, kad natūralios ir be jokių priedų. Jei nemėgstame vienų grynų, galima dėti trintų uogų: mėlynių, braškių. Mmm, kaip skanu!

Valgau paukštieną (vištos, kalakuto krūtinėlė), pati visad verdu paprastai, arba garuose. Pridedu daug žolių ir  priskonių pagal nuotaiką, ko labiau norisi: kario, raudonėlio, provanso žolelių, rūkytos paprikos ir t.t. Svarbiausia- jokios druskos. Kartais, kai labai norisi- užsibarstau jau ant pagaminto maisto himalajų druskos, kurią nusipirkau prieš tris metus ir niekaip nepabaigiu.

Kiaušiniai. Dažniausiai paprastai virti pusryčiams ar vakarienei. Jei norisi, išsikepu suplakusi su sėlenimis, gaunasi toks kaip omletas (vadinama Dukano duonelė). Recepto pati neišradau, viskas yra dukano dietos puslapyje.

Varškė. Pusryčiams, o geriau- vakarienei. Jei norisi, užsitepu sumaišius su žolelėm ant duoniuko.

Grikiai. Senu pažįstamu būdu- užplikant ir palaikant, kol išbrinksta. Tada dedu prieskonius ir alyvuogių aliejų.

Su daržovėm prasčiau. nelabai jas mėgstu ruošti, o tai jau negerai. Bet kai valgau, tai morkas, cukiniją, kalafijorą, viską verdu garuose. Su brokoliu dar prasčiau, nes visai jo nemėgstu. Kartais save pavyksta apgauti: pasidarau kietagrūdžių makaronų, išverdu garuose smulkiai padalintą kalafijorą ir užbarstau džiugo sūrio su feta. mmm… tada būna skanumėlis!

Žuvis. Tilapija arba jūrinė lydeka. Taip pat iškart pjaustau ištraukus iš kameros ir verdu garuose. o raudonėlis mano nuomone idealus prieskonis žuviai!

Ir labai labai mėgstu norvegišką rausvą silkę. Bet čia jau delikatesas, kai mama nuperka iš puikaus Kauno Urmo turgaus.

Kol kas tiek. Jei ką atrasiu naujo- pasidalinsiu!

Advertisements
This entry was posted in Maistas. Bookmark the permalink.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s